- prielaidinis
- 2 príelaidinis, -ė smob. (1) 1. Jz, Prn, Rmš, Skr, Nm, Vv, KzR menk. meilužis, sugulovas: Ona vaikščioja su savo príelaidiniu Snt. Jis parsivedė tą príelaidinę į savo namus, o pačią išvarė Jrb. Príelaidinę dabar tokią jis tę turi Plv. Žmonės šneka, kad jinai buvo pono prielaidinė LzP. Berną paėmė už prielaidinį Al. Anelė tąsosi su savo príelaidiniu Plut. Kai tik vyras išė[jo] į Braziliją, tai tuoj ji susidėjo su príelaidiniu Gs. 2. iš pasėtos dalies, bandos gyvenantis žmogus, pasėlininkas: Gaspadorius namus žiūri, o prielaidiniam sėja bandas Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.